We are the cheeky boys
Updeitas del updeito. Nelabai turim ka bepapasakot, mat toks istikruju ir yra sportininko gyvenimas - visiskai neidomus, monotoniskas, ir pilkas, o patsai sportininkas - amzinai pavargusi butybe. Skirtingais spam'o kanalais gavom dar keleta pakvietimu dalyvauti siame maratone. Vienas netgi su prisegtu va siuo logosu, turbut, kad suprastumem, jog jie nejuokauja. Mes irgi. Savo garbei turim paminet, jog pereita sestadieni plieskiant saulei ir siaip visaip kaip sauniai iveikeme vilneles upe nuo pat n.vilnios iki sereikiskiu. Isimintinas buvo belmonto zuvitakio forsavimas, kuomet 2 is septyniu kaskadu iveikeme atbuli, 3 shonu, o likusias per atsitiktinuma, ir neapvirte taciau gerokai suslape, bei palydimi akylos ziurovo akies (o ju istiesu 6dieni ryte ten mase, gal penkiasdesimt) nusiyreme toliau. Vakare, prisiskaite laikrascio apie javtokus, jasaicius bei kuveitan snechujdelat isvaziavusius sirtautus, beigi prieme ju pavyzdi jaunimui, relaksacijos tikslais supesem kaljana. Paskui buvom nueje paziuret kas gero atari party'je, kur radom labai daug sportishkai apsirengusiu tiek merginu tiek vaikinu. Greiciausiai irgi maratonui ruosiasi, kaip ir mes.